Kas šiomis dienomis nepatiria streso? Stresas gali kilti dėl absoliu2iai skirtingų priežasčių. Bet šiaip stresas yra normali organizmo reakcija į dirgiklį. Esminis klausimas – kaip žmogus reaguoja į stresą, kokia streso trukmė, stiprumas, ir kas stresą sukelia. Pas mane ateinantys klientai taip pat labai dažnai patiria streso būseną. Tai natūralu. Juk jei žmogus nuolat kenčia skausmą, kai niekas iš tikrųjų negali paaiškinti, kas laukia ateityje, kai skirtingi specialistai pateikia skirtingas prognozes, stresas labai lengvai gali virsti ir depresija. Be abejo, yra įvairių būdų, kaip įveikti stresą – nuo įprastos meditacijos iki vaistų. Tačiau yra vienas gerai žinomas, patikrintas būdas kovoti su stresu – tai judėjimas. Daug kartų rekomendavau savo klientams vaikščiojimą kaip prevencinę priemonę, padedančią įveikti stresą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaikščiojimas turėtų būti ilgas (mažiausiai 50 minučių), pagreitintu tempu ir reguliarus. Dauguma tų, kurie pradėjo aktyviai vaikščioti, pastebėjo, kad pagerėjo psichinė savijauta. Taip, suprantu, kad prisiversti labai sunku. Labai!!! Tik Jūs pats galite nuspręsti – nuryti tabletes ir nuodyti kūną ar išbandyti sveikatą be vaistų. Jūs turite suprasti vieną dalyką – Jūsų sveikata nedomina nieką, išskyrus Jus. Taip, galite gauti užjautą, patarimų, motyvaciją. Bet tik TU, konkrečiai TU gali bandyti ką nors taisyti, tik dėl savęs!!! O žemiau straipsnis apie mokslinius tyrimus ir įrodymus apie įprastų aerobinių pratimų naudą streso mažinimui.

Įrodyta, kad aerobiniai pratimai, įskaitant bėgimą, plaukimą, važiavimą dviračiu, ėjimą, ir net sodininkystę bei šokius, mažina nerimą ir depresiją. Manoma, kad nuotaikos pagerėjimą lemia fizinio krūvio sukeltas smegenų kraujotakos padidėjimas ir poveikis pagumburio-hipofizės-antinksčių ašiai, o per jį ir fiziologiniam organizmo reaktyvumui į stresą (daugiau: Guszkowska M. Effects of exercise on anxiety, depression and mood. Psychiatr Pol. 2004 Jul-Aug;38(4):611-20)