„Gydytojo užduotis nėra tik vaistų skyrimas pacientui. Gydytojo užduotis – išmokyti pacientą gyventi be vaistų“. Nepamenu, kuris iš didžiųjų pasakė šią frazę. Pastebėjau ją kažkur internete, vis prisimenu ir pamąstau apie teisingumą. Deja, šiandien galime stebėti visiškai priešingą situaciją. Todėl šiandien noriu pakalbėti apie kraujospūdį. Aukštas kraujospūdžio priežastys gali būti skirtingos. Visgi esant aukšto kraujospūdžio simptomams nepriklausomai nuo priežasties beveik 100 proc. atvejų gydytojai skiria antihipertenzinius vaistus (mažinančius spaudimą). Visgi svarbu suprasti, kad aukštas kraujospūdis nėra liga. Tai yra tam tikros žmogaus kūno problemos ar ligos simptomas. O įdomiausia tai, kad nė vienas iš šių vaistų ligos negydo. Jie tik palengvina simptomus. Taigi simptomai išnyksta, o liga išlieka. Efektas maždaug toks, kaip gaisro metu užklijuotas dūmų signalizacijos detektorius. O ar kada pagalvojote, kad yra patikrintų būdų, kaip natūraliai sumažinti kraujo spaudimą organizme. Šie metodai jau seniai žinomi, bet ne itin plačiai naudojami. Kodėl? Atsakymas paprastas - tingumas!!!! Tiesiog tingumas. Juk daug lengviau išgerti tabletę, kuri nuodija organizmą, bet plečia kapiliarus, nei pasirūpinti savimi. Mums sakoma, kad spaudimas sukelia insultą. Taip kartais. Bet juk žinote, kad insultas gali būti ne tik hemoraginis, bet ir išeminis. Būna, kad smegenys rėkia: „man trūksta deguonies“ ir kyla spaudimas. O žmonės linkę vaistais spaudimą sumažinti ir raminti: „susitvarkysi“. Žinoma, aš čia rašau labai supaprastintai. Tačiau vėlgi, yra būdų, kaip sumažinti aukšto kraujospūdžio priežasčių riziką. Ir dar daugiau!!! Jie ne tik sumažina riziką, bet ir iš dalies išsprendžia pačią kraujospūdžio problemą. Viskas taip paprasta. Žemiau yra tik vienas iš daugelio mokslinių tyrimų ir įrodymų šia tema. Reguliariai ir ilgai vaikštant kraujospūdis mažėja – tai įrodyta!!!

638 asmenys dalyvavo penkių mėnesių trukmės tyrime, kurio metu kasdien buvo matuojamas jų kraujo spaudimas, o taip pat nueinami žingsniai. Vidutiniškai tiriamieji nueidavo 7500 žingsnių per dieną. Mokslininkai nustatė, kad tyrimo metu dalyvių vidutinis sistolinis kraujospūdis, t.y. kraujospūdis susitraukiant širdžiai, buvo 122 mm Hg. O vidutinis diastolinis kraujospūdis, t.y. kraujospūdis, kai atsipalaiduoja širdis, buvo 76 mm Hg. Bendrai nustatyta, kad kas 1000 žingsnių, kuriuos asmuo padaro per dieną, jo sistolinis kraujospūdis buvo maždaug 0,45 taško mažesnis. Tai rodo, kad žmogaus, kuris kasdien nueina apie 10 000 žingsnių, sistolinis kraujospūdis yra 2,25 taško mažesnis nei žmogaus, kuris nueina perpus mažiau žingsnių. Šaltinis: https://www.nhlbi.nih.gov/science/framingham-heart-study-fhs